Žymenų sistema programoms (algoritmams) užrašyti.

Kalbos abėcėlę sudaro skaitmenys, raidės, operacijų ir skyrybos ženklai. Iš abėcėlės ženklų sudaromos programavimo kalbos konstrukcijos: vardai, skaičiai, aprašai, komandos (sakiniai). Konstrukcijų sudarymo taisyklės vadinamos sintakse, o jų prasmę apibrėžiančios taisyklės – semantika.

Programavimo kalba užrašytų programų kompiuteris tiesiogiai negali atlikti. Yra specialios programos – transliatoriai, kurios išverčia programas į kompiuterinę kalbą, susijusią su konkretaus kompiuterio komandų sistema.

Kartais skiriamos žemo lygio (artimos kompiuterinėms kalboms) ir aukšto lygio programavimo kalbos. Aukšto lygio programavimo kalbos dar vadinamos algoritminėmis kalbomis – ypač tokios, kuriomis pateiktus algoritmus patogu skaityti žmogui.

Programavimo kalbų yra daug, dalis jų universalios, kitos – specializuotos, skirtos tam tikrų sričių uždaviniams spręsti. Žinomiausios aukšto lygio universalios programavimo kalbos: „Algol-60“, „Java“, „Pascal“.

Plg. natūralioji kalba.